7 01 2017

Mokslas, tiriantis širdį

Kardiologija – tai viena iš medicinos sričių, kurios svarbiausias objektas – širdies ligos. Kardiologijos specialistai tiria ir diagnozuoja širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimus, ieško priežasčių, kodėl netinkamai veikia paciento kraujo apytakos sistema.

Kuo svarbus kardiologijos specialistų darbas?

Ne paslaptis, kad širdis – svarbiausias žmogaus gyvybinis organas. Kartu su kraujagyslėmis ir jomis tekančiu krauju ji sudaro kraujo apytakos sistemą, sudarytą iš didžiojo ir mažojo kraujo apytakos ratų. Ši sistema užtikrina, kad organizmas būtų laiku aprūpintas maistinėmis medžiagomis ir deguonimi, o nereikalingos ar net nuodingos medžiagos iš jo pasišalintų kiek galima greičiau.

Kardiologijos specialistai padeda žmogui, pajutusiam, kad jo kraujo apytaka neveikia taip, kaip turėtų. Pacientai į juos kreipiasi pajutę skausmus širdies srityje, pastebėję, kad itin greitai pavargsta, dažnai prakaituoja, jaučia širdies ritmo sutrikimus. Pats žmogus negali sau diagnozuoti širdies ligų, todėl kreipiasi į tokių ligų specialistą ir, šiam paskyrus reikalingus tyrimus, sužino diagnozę bei gauna jam reikalingą gydymą.

Kardiologai nėra visagaliai

Kardiologai gali pacientui išrašyti vaistų ir pateikti tam tikras rekomendacijas jo gyvenimo būdo pokyčiams. Jie gali sudaryti paciento mitybos planą, patarti būti fiziškai aktyviam ar sumažinti pernelyg didelį fizinį krūvį, atsisakyti žalingų įpročių, numesti svorio. Tačiau kardiologijos specialistai negali užtikrinti, kad pacientas laikysis visų jų nurodymų, o tokiu atveju negali ir jų išgydyti. Svarbu suprasti, kad pats pacientas yra atsakingas už savo pasveikimą, o kardiologas yra tik jo patarėjas.

Deja, ne visos širdies ligos yra pagydomos ar laiku diagnozuojamos. Sakoma, kad pirmasis kai kurių širdies ligų požymis – paciento mirtis. Vis dėlto laiku atkreipus dėmesį į savo sveikatą ir pasirodžius gydytojui, daugumos neigiamų širdies ligų padarinių galima išvengti.

Įgimtos ir įgytos širdies ligos

Kai kurie širdies sutrikimai atsiranda dėl paveldimumo, kai kurie – dėl netinkamo gyvenimo būdo. Kartais galite net nežinoti, jog sergate širdies liga, ir ilgai nejausti jokių jos požymių. Vis dėlto esant tam tikroms sąlygoms, širdį vertėtų pasitikrinti profilaktiškai, net jeigu jaučiatės gerai. Reguliariai tikrinkite savo širdį, jei:

• jūsų šeimos nariai ar artimi giminaičiai mirė nuo širdies ligos;
• darbe ar asmeniniame gyvenime nuolat patiriate didelį stresą, nervinę įtampą;
• turite daug antsvorio ar jūsų cholesterolio kiekis viršija normą;
• rūkote, vartojate alkoholį ir esate visiškai fiziškai neaktyvus.

Širdies tyrimai mažina riziką patirti širdies smūgį ir kitas ligas

Kardiologai atlieka tokius tyrimus, kaip širdies echoskopija, elektrokardiograma ramybės būsenoje ar krūvio elektrokardiograma. Jie padeda nustatyti širdies veiklos sutrikimus ir galima širdies ligų riziką.

Elektrokardiograma skirta širdies ritmo sutrikimų diagnozavimui, širdies raumens pokyčių nustatymui. Krūvio elektrokardiogramos metu žmogus mina specialų treniruoklį – dviratį – ir tuo metu fiksuojamas jo širdies ritmas. Šis tyrimas leidžia pastebėti kraujospūdžio pokyčius.

Kardiologija, Širdies ligos

Vis poluliarėjantis dantų implantavimas kiekvienoje klinikoje Dantų protezai prieš dantų implantus